Gedulo ir vilties dienos minėjime šiauliečiai prisiminė nepalaužiamą tautos dvasią
2024 m. birželio 14 d. Šiauliuose paminėta Gedulo ir vilties diena. Gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami į parodą, paskaitą, šv. Mišias ir koncertus. Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės buvo skaitomos ištremtųjų pavardės, o pagrindinis Birželio 14-osios minėjimas tradiciškai vyko prie geležinkelio rampos.
Organizatoriai tikisi, kad Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiauliuose tapo ne tik pagarbos praeities aukoms, bet ir vienybės ateities kartoms simboliu. Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur tylos minutė buvo pagerbtos masinių trėmimų aukos. Iš karto po to vyko tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija „Atminties neištremsi“. Šiaulių miesto organizacijos, įstaigos, pavieniai asmenys garsiai skaito kiekvieną tremtinio pavardę ir kvietė prisiminti žiaurų jų likimą.
Minėjimas persikėlė prie geležinkelio rampos, kur kadaise, nekalti gyventojai, suvaryti į gyvulinius vagonus, buvo ištremti svetur. Renginys tradiciškai prasidėjo Tautiškos giesmės giedojimu, po kurio okupacijos aukos pagerbtos tylos minutę.
„Minime ir tikimės tam tikro žmogiškumo, pergalės prieš brutalumą, prieš kėsinimąsi į kito žmogaus pagrindines vertybes. Šiandien mes nė vienas nesame vienas, nes labai vienybę, kuri yra didžiausia šios dienos vertybė. Gyvenkime vertybėse, gyvenkime su viltimi širdyje, palaikykime vieną kitą“, – kalbėjo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Renginyje ir buvę tremtiniai, kurie pasidalijo savo prisiminimais apie tremtį. Pasakojimai, kupini ne tik skausmo ir praradimų, bet ir nepalaužiamos valios, vilties, sujaudino ne vieno renginio dalyvio širdies.
„Tremtis palietė beveik kiekvieną šeimą, įnešė skausmą, daug netekčių ir kančios. Už ką trėmė, kodėl trėmė – niekas negalėjo atsakyti. Vis dėlto, trėmė todėl, kad lietuviai labai mylėjo savo žemę, mylėjo savo tėvynę, mylėjo savo laukus, mylėjo savo žmones, savo medžius, daržus, gėles, savo upes ir ežerus. Bet mes turėjome mesį, tikėjimą, kuris neleido pasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis – su viltimi išlikome žmonėmis“, – prisiminimais dalijosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė ir pridūrė, kad tokius įvykius reikia prisiminti, nes žaizdos išgyja tada, kai jas įvardiji.
Iškilmingame renginyje širdies virpino karinių, istorinių kūrinių skambesys, kurie priminė apie neišsenkančią tautos dvasios stiprybę. Koncertinę programą dovanojo atlikėja Rasa Serra ir kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, taip pat Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. R. Pečeliūnas). Renginį vedė Virginija Kochanskytė.
Minėjimą užbaigė šv. Mišios ir koncertas „Motinos malda“ Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Renginyje skambėjo tremties aukoms atminti skirtos jausmingos dainos ir muzika, kuriai dovanojo Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiauliuose priminė, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, kurį reikia branginti ir prisiminti, kurie už jos kovojo.
• Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja Asta Vaitkienė, mob. +370 671 42 901, ep asta.vaitkiene@siauliukc.lt.
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
